briauškus

briáuškus, -i adj. (1) Slnt, briauškùs, -ì (3) aiškus, tikras, regimas, tyras, grynas: Pasakysiu tikrą tau briauškią teisybę, prapulk tu, meldama, su savo gėrybe M.Valanč. Teka briauškùs vanduo Rs.

briauškiai adv.: Briauškiai jį niekina rš.